Factor 10 instituto siūlomi sprendimai

Factor 10 institutas, kurio įkūrėjas F. Schmidt-Bleek 2001 m. yra gavęs prestižinį Takedos apdovanojimą aplinkosaugos srityje, padedantis įdiegti darnaus vystymosi principus Vokietijoje, iškelia 10 pagrindinių sąlygų, kurias turi įgyvendinti žmonija siekdama darnaus vystymosi:

- Vakarietiško gyvenimo būdo globalizavimas yra neįmanomas, nes tai reikalautų daugiau nei dviejų planetų, kad patenkintų resursų poreikį. Jau šiandien Žemės ekosistemos atsistatymo pajėgumų slenkstis yra peržengtas. Dėl šių priežasčių, esminė priartėjimo prie darnaus vystymosi sąlyga – visais įmanomais būdais sumažinti gamtos resursų naudojimą dematerializuojant gerbūvio kūrimą. Šiame kontekste tradicinių technologijų „ekologizavimas“ tai tik pirmas žingsnis link visiškai naujų sistemų, prekių, paslaugų, procesų ir procedūrų, kurios turėtų užtikrinti žmonių gerbūvį.

- Energijos gamyba turėtų būti ženkliai dematerializuota, o jos naudojimo efektyvumas žymiai pagerintas. Reikalinga kaip galima greičiau atsisakyti iškasamų energijos šaltinių naudojimo ir pereiti prie saulės ir geoterminių išteklių naudojimo.

- Pakankamas ekonomikos atsiejimas nuo gamtos išteklių naudojimo yra įmanomas tik tokiu atveju, jei visuose gamybos ir naudojimo lygmenyse bus išnaudotos visos galimybės taupyti resursus.

- Šiuo metu dar nėra tinkamos politikos ar iniciatyvų, kurios skatintų adekvatų gamtos resursų naudojimą. Resursų pereikvojimo kaštai turėtų tiek išaugti, kad ekologiška gamyba ir naudojimas pataptų pakankamai patrauklūs. Dėl šios priežasties politika turėtų būti nukreipta resursų branginimo kryptimi. Tai automatiškai sumažintų ir atliekų bei išmetimų kiekius. Tikriausiai pats protingiausias sprendimas būtų pereiti nuo darbo apmokestinimo prie resursų apmokestinimo. Šiuo būdu taip pat būtų sukurtos naujos darbo vietos. Kitos priemonės ir instrumentai taip pat turėtų būti apsvarstyti ir įdiegti, tokie kaip: subsidijų atsisakymas, prekyba leidimais, kontrolės ir valdymo mechanizmai, kurie koreguotų normas ir standartus bei sumažintų trumpalaikio pelno maksimizavimo galimybes.

- Siekiant efektyvumo, dematerializavimo priemonės turėtų būti taikomos kaip galima anksčiau pridėtinės vertės kūrimo grandinėje ir apimti visas žaliavas, produktus, paslaugas ir procesus.

- Viešieji paslaugų ir prekių pirkimai sudaro nuo 15% iki 20% galutinio vartojimo. Skiriant pirmenybę dematerializuotoms paslaugoms ir prekėms, valdžios institucijos gali suteikti stiprų postūmį gamybos sektoriui didinant resursų produktyvumą. Pavyzdžiui, paskaičiuota, kad Vokietijoje apie 20% resursų kaštų gali būti sutaupyta neįtakojant neigiamai rezultato.

- Iki 2050 pasaulinis neatsinaujinančių resursų sunaudojimas vienam žmogui neturėtų viršyti 5-6 tonų per metus. Per tą patį laikotarpį klimato kaitos dujų emisijos vienam žmogui turėtų būti apribotos iki 2-3 tonų per metus. Kad būtų pasiekti šie tikslai, industrializuotos šalys turi itin ženkliai padidinti resursų naudojimo efektyvumą. Pavyzdžiui, Vokietijoje apie 10 kartų, t.y. pradedant jau dabar, kasmet efektyvumą reikėtų padidinti beveik 5%. Šitoks resursų taupymo intensyvumas sudarytų galimybes besivystančioms šalims padidinti resursų panaudojimą nesudarant grėsmės darnaus vystymosi tikslų siekimui.

- Siekiant geriau sekti procesą ir palyginti regionų, sistemų, įmonių, produktų, paslaugų ir procedūrų ekologines charakteristikas, turi būti sukurti adekvatūs, tarptautiniu mastu naudojami vertinimo indikatoriai. Jie turi būti visuotini, atspindintys realią situaciją, nereikalaujantys didelių sąnaudų ir lengvai taikomi. Šiuo metu taikomi šie aplinkosauginiai darnaus vystymosi indikatoriai: TMR, MIPS, ekologinė kuprinė ir ekologinis pėdsakas. Svarbu suvokti, kad Bendras Vidaus produktas (BVP), atsargų ir garantijų vertė – nėra tinkami indikatoriai vertinant atitikimą darnaus vystymosi tikslams.

- Siekiant skatinti resursų apsaugą valstybiniame ir privačiame lygiuose, reikalinga įsteigti viešą instituciją, kuri rinktų, tikrintų ir skelbtų surinktus duomenis bei informaciją apie esamą patirtį ir pasiekimus.

- Vidutiniškai techninių inovacijų įsitvirtinimui rinkoje reikia nuo 10 iki 20 metų. Taigi, adekvataus dematerializavimo galima tikėtis tik po kelių dešimtmečių jei nedelsiant bus imamasi visų reikiamų priemonių resursų produktyvumui didinti.